Vilniaus senamiestis ir jo pastatai mums šiandien gali papasakoti įstabias čia gyvenusių ir dirbusių Lietuvai žmonių istorijas. Būtent toks yra Pilies gatvėje 40-uoju numeriu pažymėtas namas – muziejus, kuriame lankėsi ir mūsų gimnazistai. Šiame bute gyveno į daugelį Lietuvos istorijos ir kultūros puslapių įrašyta Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima, kuri 1906 m. atidarė vieną iš pirmųjų Lietuvoje ir beveik 40 metų veikusį lietuvišką knygyną. Gerb. muziejininkė Julija Jonaitienė, atvėrusi masyvias medžio duris, surengė gimnazistams įspūdingą kelionę:  pradžioje supažindino su gotikine XV – XVII a. rūsių architektūra, vėliau priminė  XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kultūrinę ir politinę situaciją Lietuvoje, aprodė knygyno ekspoziciją, kalbėjo apie Vilniaus šviesuomenės vyrus ir moteris, kurie būrėsi į slaptus ir pusiau slaptus būrelius tai knygyne, tai Šlapelių  buto svetainėje, – čia skambėjo lietuviškas žodis, buvo šokami tautiniai šokiai, čia  vyko susipratusių lietuvių pažintys ir draugystės. Kaip ir dauguma to meto inteligentijos, Šlapeliai savo gyvenimą paskyrė lietuvių tautai.

Ar žinote, kad Jurgis Šlapelis, diplomuotas gydytojas, yra pirmojo lietuviško tarptautinio žodyno autorius, Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ redaktorius, D. Defo „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“ vertėjas, taip pat daug prisidėjęs prie Didžiojo lietuvių kalbos žodyno sudarymo ir t. t. Šlapelių knygyno lietuviškos knygos, tarp jų ir vadovėliai, pasiekdavo ne tik Lietuvos atokiausius kampelius, bet ir kitus kraštus.

„Šlapelis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti.“ (Marija Šlapelienė)

                                                                                                   Parašė Jūratė Zautraitė