Dvi sausio savaites po pamokų Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos koridoriuose ir rūsyje vyko neįtikėtini dalykai: princu save vadinantis gimnazistas valgė sriubą, agurku buvo nužudytas žmogus, dar vieną mokinį tiriamąja piliule nuodijo keistas gydytojas, o jaunuolis geltonomis pirštinėmis bandė be bilieto patekti į dangų.

Tačiau policijos į mokyklą niekas neskubėjo kviesti – iš tiesų gimnazijos Kino klubas čia filmavo naują savo literatūrinį projektą. Šį kartą ekranizavome keletą Daniilo Charmso (tikr. Daniilas Juvačiovas, 1905–1942), šiandien laikomo rusų absurdo literatūros klasiku, novelių. Charmso kūrybą šiuolaikiniai literatūrologai lygina su Ionesco ir Becketto absurdo kūriniais, tačiau lietuvių skaitytojams šis autorius dar menkai žinomas. Daniilo Charmso kūryba nedėstoma mokyklose, todėl jo kūrinių ekranizavimas paskatino gimnazistus susipažinti su „neprivalomu“ autoriumi, kurio kūryba atskleidžia visapusiškesnį XX a. I pusės visuotinės literatūros procesą ir pagilinti savo istorijos žinias, suvokti totalitarinio režimo kasdienybę, iš kurios gimsta absurdo pasaulėjauta. Šis pažinimas itin svarbus gimnazistų kartai, laisvę priimančiai kaip natūralią duotybę ir tik miglotai suvokiančiai, kad didesnę dalį praėjusio amžiaus Rytų Europa gyveno visai kitomis realijomis, nei šiandien.

Filmą galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=8NHVJcSt_eo