Category Archives: Be kategorijos
Gimnazistai ekranizuoja poeziją
Kviečiame pasižiūrėti naują žaismingą gimnazijos Kino klubo projektą – vieno žymiausių išeivijos poetų Henriko Radausko eilėraščio „Malda į blondinę“ ekranizaciją. Filmukas bus pristatytas kovo mėnesį Kaune vyksiančioje respublikinėje mokinių, mokytojų ir bibliotekininkų konferencijoje „Pasaulio lietuviai vakar ir šiandien“. Filmuką galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=ClWNyr3WL5Y
Kvietimas į STEP tėvų grupę
Kviečiame gimnazistų tėvus/globėjus į STEP TĖVŲ GRUPĘ. Mokymų pradžia 2019 m. kovo 6 d. Mokymai vyks Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje. Plačiau skaitykite čia >>
Apdovanoti raštingiausi gimnazistai
Šiemet gimnazijos kasmetinis raštingiausio gimnazisto konkursas buvo skirtas Juozo Tumo-Vaižganto – Lietuvos rašytojo, publicisto, literatūros istoriko ir kritiko, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo – 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Per du turus, rašydami diktantą, mokiniai Vaižgantą pažino iš jo paties rašytų laiškų, amžininkų prisiminimų, žymių visuomenės veikėjų vertinimų.
Nuoširdžiai sveikiname raštingiausius gimnazistus – Raimondą Buividaitę (4 b), Viktoriją Filipovaitę (4 b), Kariną Petkevič (2 b). Juk rašto kultūra yra žmogaus bendrosios kultūros dalis.
Gimnazistų tyrimas: Lietuva – senesnė, nei mes manome?
Prieš dešimtmetį mūsų šalyje visuotinai buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejus: vyko daugybė renginių, sukakties proga išleista nemažai Lietuvos istorijai skirtų knygų. Šiemet nuo pirmojo žinomo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaks 1010 metų.
Akademikų iniciatyva 2019 m. LR Seimas įtraukė kovo 9-ąją į atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos vardo dieną. Kvedlinburgo analuose rašoma, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tačiau Kvedlinburgo žinutėje Lietuva paminėta tik kaip vietos aplinkybė, ji rašoma šalia kitos lygiavertės valstybės pavadinimo; galbūt tai rodo, jog metraščio rašytojams ir skaitytojams, išsilavinusiai to meto Vakarų Europos visuomenei, be papildomų paaiškinimų buvo žinoma, kas ir kur yra Lietuva – tuomet išeitų, kad Lietuva kaip lygiavertė valstybė šalia kitų Vakaruose žinomų valstybių susiformavo anksčiau negu 1009 m.
Susidomėję šia tema, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubo nariai sukūrė trumpą filmuką apie tai, kad Lietuva kaip valstybinis politinis darinys galėjo susiformuoti anksčiau, negu įprastai manoma. Kuriant filmuką gimnazistams mielai padėjo istorijos mokytoja Danutė Mazūrienė ir Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Naujasis Kino klubo filmukas gali būti įdomus visiems, kas domisi mūsų šalies istorija, taip pat pravers mokytojams, norintiems savo pamokose ar mokykliniuose renginiuose paminėti Lietuvos vardo dieną. Filmą galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=XV29bKJZliE
Daniilo Charmso „Nutikimai“: istorijos ir literatūros mokomės kurdami kiną
Dvi sausio savaites po pamokų Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos koridoriuose ir rūsyje vyko neįtikėtini dalykai: princu save vadinantis gimnazistas valgė sriubą, agurku buvo nužudytas žmogus, dar vieną mokinį tiriamąja piliule nuodijo keistas gydytojas, o jaunuolis geltonomis pirštinėmis bandė be bilieto patekti į dangų.
Tačiau policijos į mokyklą niekas neskubėjo kviesti – iš tiesų gimnazijos Kino klubas čia filmavo naują savo literatūrinį projektą. Šį kartą ekranizavome keletą Daniilo Charmso (tikr. Daniilas Juvačiovas, 1905–1942), šiandien laikomo rusų absurdo literatūros klasiku, novelių. Charmso kūrybą šiuolaikiniai literatūrologai lygina su Ionesco ir Becketto absurdo kūriniais, tačiau lietuvių skaitytojams šis autorius dar menkai žinomas. Daniilo Charmso kūryba nedėstoma mokyklose, todėl jo kūrinių ekranizavimas paskatino gimnazistus susipažinti su „neprivalomu“ autoriumi, kurio kūryba atskleidžia visapusiškesnį XX a. I pusės visuotinės literatūros procesą ir pagilinti savo istorijos žinias, suvokti totalitarinio režimo kasdienybę, iš kurios gimsta absurdo pasaulėjauta. Šis pažinimas itin svarbus gimnazistų kartai, laisvę priimančiai kaip natūralią duotybę ir tik miglotai suvokiančiai, kad didesnę dalį praėjusio amžiaus Rytų Europa gyveno visai kitomis realijomis, nei šiandien.
Filmą galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=8NHVJcSt_eo
